Akies sandara

Akies sandara tai sudėtingas kompleksinis darinys. Akys – tai jutimo organas, suteikiantis regėjimą. Regėjimas – tai tarsi langas į išorinį pasaulį. Šiame straipsnyje aprašoma akies sandara, išnagrinėjamos atskiros akies dalys bei aprašomos jų funkcijos.

Akies Sandara

Akies sandara

1. Ašarų sluoksnis

Ašarų sluoksnis arba ašarų aparatas yra pirmasis akies sluoksnis, į kurį krenta šviesos spinduliai. Tai skaidrus, drėgnas ir druskingas sluoksnis dengiantis akies paviršių. Jo pagrindinė užduotis – palaikyti tinkamą akies paviršiaus drėgnumą.

2. Ragena

Ragena yra antra akies dalis pagal eilę, kurią paliečia šviesos spinduliai. Tai skaidri konstrukcija, esanti priekinėje akies dalyje. Ji dengia rainelę, vyzdį ir priekinę akies kamerą. Ragena yra akies pirminė šviesos fokusavimo struktūra. Jos pagrindinė funkcija yra priimti šviesos spndulius ir juos laužti. Ragena atsakinga už didžiąją dalį akies optinės galios. Jeigu ragena per plokščia – išsivysto toliaregystė, jeigu pernelyg išsitempusi – trumparegystė. Sveika ragena yra apvalios formos, skaidri ir kieta.

3. Priekinė akies kamera

Priekinė akies kamera yra tarpas, esantis tarp ragenos ir lęšiuko. Šioje kameroje kaupiasi vandeningas skystis – skaidrus, vandeningas skystis, užpildantis erdvę, esančią tarp užpakalinio ragenos paviršiaus ir priekinio stiklakūnio paviršiaus. Šis skystis aprūpina akį deguonimi. Jo pagrindinė funkcija yra pamaitinti rageną, rainelę ir lęšiuką, perduodant maistines medžiagas. Šis skystis taipogi pašalina pašalines medžiagas, susidariusias lęšiuke bei palaiko tinkamą akispūdį. Akispūdžio pagalba palaikoma tinkama akies forma.

4. Rainelė

Rainelė yra spalvotas akies sluoksnis, esantis už ragenos. Būtent ji ir suteikia mūsų akims spalvą bei kontroliuoja šviesos, patenkančios į akį kiekį, sutraukdama arba išplėsdama vyzdį. Ji veikia tokiu pačiu principu kaip fotoaparatas – fokusuoja vaizdą. Šis procesas akyje vyksta nuolat – rainelė prisitaiko prie apšvietimo pokyčių bei

  • Vyzdys. Tai kintamo dydžio, juodos spalvos, apskrita anga, esanti pačiame rainėles viduryje. Vyzdys reguliuoja šviesos, patenkančios į akį kiekį. Tam, kad vyzdys galėtų susitraukti, – jis turi būti apvalios formos.
  • Susitraukęs vydzys. Vyzdys susitraukia dėl rainelės susiaurėjimo arba dėl rainelės raumens atsipalaidavimo. Vyzdys susitraukia esant ryškiam apšvietimui arba nuo tam tikrų vaistų bei narkotinių medžiagų. Tam tikrais atvejais, susitraukęs vyzdys gali signalizuoti apie akių uždegimą.
  • Išsiplėtęs vyzdys. Vyzdys padidėja (išsiplėčia) dėl rainelės raumens susitraukimo. Vyzdys išsiplėčia esant silpnam apšvietimui, patamsyje. Taipogi gali išsiplėsti dėl tam tikrų vaistų vartojimo arba pasireikšti kaip akies sužalojimo pasėkmė.

5. Lęšiukas

Lęšiukas – tai skaidri, akies obuolio išorę dengianti, išgaubta iš dviejų pusių struktūra. Lęšiukas padeda fokusuoti šviesos spindulius tinklainėje, lauždamas spindulius panašiai kaip ir ragena, tik ne taip smarkiai.

  • Krumplynas. Akies dalis, esanti tarp gyslainės ir rainelės. Joje gaminamas vandeningas skystis. Ji laiko lęšiuką ir keičia jo formą, akomoduojant akį. Taipogi ji kontroliuoja akispūdį, kuris ir palaiko lęšiuko formą.

6. Vandeningas skystis

Tai skaidri, bespalvė, žele pavidalo masė, užpildanti du trečdalius užpakalinės akies obuolio dalies, esančios tarp lęšiuko ir tinklainės. Šis skystis turi būti skaidrus, kad pro jį galėtų prasiskverbti šviesos spinduliai. Be jo, akis subliūkštų.

7. Tinklainė

Tinklainė – šviesai jautrus nervų audinys, kuris vaizdinius iš akies optinės sistemos paverčia į elektrinius impulsus, kurie siunčiami į regos nervą, o iš ten į smegenis. Tinklainė suformuoja ploną membraną aplink du trečdalius akies obuolio ir susideda iš sluoksnių, turinčių dviejų tipų ląsteles: kūgelius ir stiebelius.
  • Kūgeliai. Šios fotorecepcinės nervų ląstelės yra susikaupusios centrinėje tinklainės dalyje, didžiausias jų kiekis yra vidurio duobutėje (centrinėje geltonosios dėmės dalyje). Dėl šių ląstelių, skiriame objektų spalvas, matome jų detales.
  • Stiebeliai. Akies tinklainės receptoriai jautrūs blankiai šviesai. Tamsoje regėjimas naudoja tik stiebelius, todėl spalvų nesimato. Stiebeliai taipogi sukuria periferinį matymą.
  • Makula. Dar kitaip vadinama „geltonoji dėmė“ – yra maža centrinė tinklainės dalis, esanti aplink centrinę duobutę. Makuloje yra didžiausia kūgelių koncentracija.
  • Vidurio duobutė. Tai geltonosios dėmės viduryje esanti duobutė, kuri suteikia ryškų regėjimą. Joje yra didelė kūgelių koncentracija ir joje visiškai nėra kraujagyslių.

8. Gyslainė

Akies dalis, esanti už tinklainės. Joje yra kraujo ląstelės, aprūpinančios tinklainę maistinėmis medžiagomis.

9. Odena

Odena yra nepermatomas, pluoštinis, kietas, apsauginis išorinis akies sluoksnis (baltoji akies dalis), kuris tiesiogiai jungiasi su ragena akies priekinėje dalyje ir su regos nervu galinėje akies dalyje. Odena yra akies apsauginis sluoksnis, taipogi ji padeda išlaikyti akiai formą.

10. Regos nervas

Regos nervas yra didžiausias akies juntamasis nervas. Jis perneša impulsus akyse iš tinklainės į smegenis.

11. Akies raumenys

Iš viso yra 6 tokie raumenys kiekvienoje akyje:

Akies raumenys

  • Tiesieji raumenys (Rectus). Viso yra 4 tiesieji raumenys, atsakingi už akies judėjimą tiesiomis kryptimis: viršutinis tiesusis raumuo (atsakingas už akies judėjimą į viršų), išorinis tiesusis raumuo (atsakingas už akies judėjimą į apačią) ir vidinis tiesusis raumuo (atsakingas už akies judėjimą link nosies, į vidų).
  • Įstrižiniai raumenys (Oblique). Viso yra du įstrižiniai raumenys, atsakingi už akies judėjimą kampais. Viršutinis įstrižinis raumuo (atsakingas už akies judėjimą į vidinę pusę, žemyn ir išorėn) ir apatinis įstrižinis raumuo (atsakingas už akies judėjimą į išorinę pusę bei aukštyn ir išorėn).

Daugiau apie akies sandara galite paskaityti wikipedia.org

Komentarai
Akies sandara
5 (100%) 3 votes

Taip pat skaitykite