Amžinė geltonosios dėmės degeneracija – geltonoji dėmė

Geltonosios dėmės degeneracija – kas tai?

Geltonosios dėmės degeneracija, dažniau vadinama „geltonoji dėmė“ yra pati pagrindinė negrįžtamo regėjimo praradimo priežastis žmonėms vyresniems nei 60 metų. Ji atsiranda tuomet, kai „sugenda“ maža centrinė tinklainės dalis (makula). Tinklainė yra akies užpakalinėje dalyje esantis šviesai jautrus nervinis audinys. Kadangi geltonoji dėmė vystosi su amžiumi, dažnai ji vadinama senatvine, amžine geltonosios dėmės degeneracija arba amžine makulos degeneracija (AMD). Nors makulos degeneracija beveik niekada nėra visiško apakimo priežastis, tačiau ji gali sukelti didelį regėjimo sutrikimą.

Amžinė geltonosios dėmės degeneracija
Geltonoji dėmė pagrinde pažeidžia centrinį regėjimą, taip sukeldama tamsias dėmes („aklasias zonas“).

Yra dvi pagrindinės su amžiumi susijusios geltonosios dėmės degeneracijos formos:

  • Sausa. Sausos geltonosios dėmės degeneracijos formos metu makuloje atsiranda geltonos sąnašos – drūzai. Keli maži drūzai gali nepadaryti jokios įtakos regėjimui, tačiau jiems augant ir didėjant jų kiekiui, gali atsirasti regėjimo išsikraipymai ir išblukimai, labiausiai pastebimi skaitant. Sunkesniais sausos geltonosios dėmės degeneracijos atvejais, plonėja šviesai jautrūs ląstelių sluoksniai makuloje, o tai sukelia atrofiją ar audinių išnykimą. Atrofinėje sausos geltonosios dėmės degeneracijos formoje, pacientui akies viduryje gali atsirasti aklosios zonos. Labai sunkiais atvejais, galimas centrinio regėjimo praradimas.
  • Šlapia. Šlapios geltonosios dėmės degeneracijos formos metu iš choroido, esančio po makula, didėja netaisyklingų kraujagyslių kiekis. Šis procesas vadinamas choroidine neovaskuliarizacija. Šios kraujagyslės gali kraujuoti į tinklainę, sukeldamos išsikraipymus regėjime: tiesios linijos atrodo banguotos. Vėliau regėjimo lauko centre gali atsirasti aklosios zonos (dėmės). Kraujuojančios kraujagyslės galiausiai suformuoja randą, kuris sukelia negrįžtamą regėjimo praradimą.

Didžioji dalis pacientų, sergančių geltonosios dėmės degeneracija, turi sausą formą ir gali prarasti tam tikrą centrinio regėjimo dalį. Tačiau sausa geltonoji dėmė gali pereiti į šlapią formą. Nors tik apie 10% žmonių liga pereina iš sausos į šlapią formą, būtent šie žmonės ir sudaro didžiają dalį tų, kurie praranda regėjimą dėl makulos degeneracijos.

Žmonėms, sergantiems geltonosios dėmės degeneracija yra būtina nuolat stebėti savo regėjimo būklę, lankantis pas akių gydytoją.

Geltonoji dėmė: priežastys

Kaip jau sufleruoja pats ligos pavadinimas, amžinė geltonoji dėmės degeneracija dažniausiai pasireiškia vyresnio amžiaus žmonėms. Makulos degeneracija yra dažniausia priežastis, dėl kurios 60 ir vyresnio amžiaus žmonės praranda regėjimą.

Geltonoji dėmė gali būti paveldima – perduodama vaikams tėvų. Jeigu kas nors iš jūsų šeimos narių serga ar yra sirgęs šia liga, jums yra padidėjusi amžinės geltonosios dėmės degeneracijos rizika.

Pagrindiniai geltonosios dėmės degeneracijos rizikos veiksniai:

Geltonosios dėmės degeneracijos simptomai

Ankstyvaisiais etapais, makulos degeneracija gali neturėti jokių simptomų ir gali likti nepastebėta, kol progresuodama paliečia abi akis. Pats pirmas geltonosios dėmės degeneracijos simptomas dažniausiai yra išblukęs regėjimas su mažu, neryškiu tašku regėjimo centre. Šis taškas su laiku didėja ir tamsėja.

Makulos degeneracijos simptomai:

  • Tamsios, neryškios dėmės atsiradimas regėjimo centre
  • Sumažėjęs ar pasikeitęs spalvų suvokimas

Geltonosios dėmės degeneracijos tyrimas

Amslerio tinklelisAmžinė makulos degeneracija nustatoma akių tyrimo pagalba. Vienas pirmųjų, dažniausiai pasitaikantis ankstyvosios makulos degeneracijos ženklas yra drūzai – mažos geltonos sąnašos po tinklaine. Akių gydytojas pamato šias drūzus akių tyrimo metu. Geltonosios dėmės funkcijai įvertinti, gydytojas taipogi gali paprašyti jūsų pasižiūrėti į Amslerio tinklelį – tiesių linijų modelį, primenantį šachmatų lentą. Tiesios linijos jums gali atrodyti banguotos arba kai kurių linijų jūs galite net nematyti. Tai gali būti geltonosios dėmės degeneracijos požymiai.

Jei jūsų daktaras nustato amžinę geltonosios dėmės degeneraciją, jums gali būti atlikta angiografija. Šios procedūros metu, į veną rankoje įleidžiami dažai. Tuomet, yra atliekamos fotografijos kaip dažai keliauja iki akies ir bėga per tinklainės kraujagysles. Jeigu makuloje yra atsiradusių naujų kraujagyslių arba esamos kraujagyslės kraujuoja, fotografijos parodys tikslią jų vietą ir tipą.

Svarbiausia laiku nustatyti amžinę geltonosios dėmės degeneraciją, kadangi yra būdų, kurie gali pristabdyti ar sumažinti ligos blogėjimą.

Geltonosios dėmės degeneracijos gydymas

Šiuo metu nėra specifinio gydymo makulos degeneracijai, tačiau kai kurių vaistų pagalba galima pristabdyti ligos progresavimą. Šiuo metu taikomi gydymo būdai:

  • Antiangiogeneziniai vaistai. Šie vaistai (Avastinas, Eylea, Lucentis, Macugen) užkerta kelią naujų kraujagyslių atsiradimui bei kraujavimui iš kraujagyslių akyje, kurioje yra makulos degeneracija. Šis gydymo būdas padarė didelę pažangą geltonosios dėmės degeneracijos gydyme ir daugybė pacientų atgavo prarastą regėjimą.
  • Vitaminai. Kai kurie tyrimai parodė, jog tam tikriems pacientams su pažengusia geltonosios dėmės degeneracija, apakimo riziką padėjo sumažinti vitaminų C,E, beta-karotino, cinko ir vario papildų vartojimas.
  • Lazerinė terapija. Didelės energijos lazerio šviesa gali būti panaudota gausiai didėjančių kraujagyslių kiekiui naikinti.
  • Fotodinaminė lazerinė terapija. Šios procedūros metu, šviesai jautrus vaistas (Visudyne) įleidžiamas į stiklakūnį ir taip pažeidžiamos blogosios kraujagyslės akyje. Gydytojas pašviečia šaltu lazeriu į akį, kad būtų suaktyvintas vaistas ir taip pažeistų blogasias kraujagysles.

Mokslininkai taipogi ieško naujų būdų kaip gydyti geltonosios dėmės degeneraciją. Kol kas šie būdai laikomi eksperimentiniais ir naudojami vis rečiau nuo to laiko, kai buvo pradėtas gydymas antiangiogeneziniais vaistais.

Kokios perspektyvos, sergant geltonosios dėmės degeneracija?

Dėl šios ligos visiškas regėjimo praradimas pasitaiko retai. Gali labai suprastėti centrinis regėjimas, tačiau tokiu atveju vistiek galima matyti ir atlikti kasdienius, įprastus darbus.

Šlapioji geltonosios dėmės degeneracijos forma yra pagrindinė neatstatomo regėjimo praradimo priežastis. Dažniausiai liga paliečia abi akis, todėl patiriamas didelis diskomfortas.

Sausa geltonosios dėmės degeneracijos forma yra žymiai dažnesnė ir linkusi progresuoti lėčiau, taip išlaikant didžiąją dalį regėjimo.

Visdėlto, net ir po gydymo, ši liga gali pasireikšti dar kartą ir reikalauti pakartotinų gydymų. Būtent dėl to, žmonės  sergantys amžine geltonosios dėmės degeneracija turėtų nuolatos tikrinti savo regėjimo būklę ir sekti gydytojų nurodymus. Tinkamu laiku pradėtas gydymas sulėtins regėjimo praradimo procesą ir gali netgi jį pagerinti.

Amžinė geltonosios dėmės degeneracija – geltonoji dėmė
3.6 (72%) 5 votes

Taip pat skaitykite