Katarakta

Kas yra katarakta?

Katarakta – tai  akių liga, kuomet akies lęšiukas netenka skaidrumo, apsidrumsčia ir trukdo gerai matyti.

Katarakta yra viena didžiausių priežasčių, dėl kurios 40 metų ir vyresnio amžiaus žmonės praranda regėjimą. Tai taipogi yra dažniausia pasaulyje priežastis dėl kurios apankama. Amerikoje, kataraktos susirgimo atvejų fiksuojama daugiau nei glaukomos, geltonosios dėmės degeneracijos bei diabetinės retinopatijos kartu sudėjus. Šiandien, katarakta serga apie 22 milijonai 40 metų ir vyresnio amžiaus JAV gyventojų. Dėl visuomenės senėjimo, 2020 šis skaičius gali pakilti iki 30 milijonų.

Kokie yra kataraktos tipai?

  • Subkapsulinė katarakta. Atsiranda lęšiuko užpakalinėje dalyje. Didesnė rizika susirgti šia kataraktos rūšimi yra žmonėms, sergantiems cukriniu diabetu arba vartojantiems didelius steroidinių vaistų kiekius,
  • Branduolinė katarakta. Susiformuoja giliai lęšiuko centrinėje dalyje. Branduolinė katarakta dažniausiai siejama su natūraliu senėjimo procesu.
  • Kortikalinė katarakta pasižymi baltais, pleišto formos neskaidrumais, atsirandančiais akies lęšiuko periferijoje ir plintančiais iki jo centrinės dalies.  Ši kataraktos forma atsiranda lęšiuko žievėje, kuri dengia centinį jo branduolį.

Kataraktos simptomai ir požymiai

Kataraktos simptomai
Normalus ir nuo kataraktos sutrikęs regėjimas

Katarakta prasideda nežymiai ir ligos pradžioje jaučiami tik nedideli padariniai. Galite pajusti, jog jūsų regėjimas pasidarė mažiau ryškus. Jausmas tarsi žiūrėtumėte pro apdrumstą stiklą, vaizdas neryškus, išsiliejęs.

Šviestuvo ar saulės šviesa gali tapti per ryški ir per nelyg akinanti. Vairuojant tamsiu paros metu, priešpriešais važiuojančio automobilio žibintai staiga gali pasirodyti ryškesni nei anksčiau. Spalvos gali tapti nebe tokios ryškios, kaip iki tol.

Kuomet pradeda vystytis branduolinė katarakta, pačioje jos pradžioje gali pasirodyti, kad jūsų regėjimas staiga pagerėjo. Deja, šis reiškinys trunka trumpą laiko tarpą ir išnyksta tuo pačiu metu, kai kataraktos simptomai paūmėja.

Kataraktos priežastys

Akies lęšiukai dirba panašiai kaip kameros objektyvas: fokusuoja šviesą tinklainėje aiškiam matymui. Jie taipogi nustato akies fokusavimą, leidžiantį mums aiškiai matyti tiek į artimus, tiek į tolimus objektus.

Lęšiukai yra sudaryti pagrinde iš vandens ir baltymų. Baltymai lęšiuke sudėlioti taip, kad palaikytų jį švarų ir leistų patekti šviesai.

Tačiau kuomet senstame, kažkuri baltymų dalis gali sulipti tarpusavyje ir uždengti nedidelę dalį lęšiuko. Tai ir yra katarakta. Bėgant laikui, ji gali augti ir uždengti vis daugiau lęšiuko, taip sukeldama prastą regėjimą.

Nėra aiškios priežasties, kodėl senstant akių lęšiai kinta ir formuojasi katarakta. Tačiau įvairūs tyrimai visame pasaulyje identifikavo pagrindinius faktorius, kurie gali sukelti kataraktą arba yra susiję su jos vystymusi. Apart senėjimo, kataraktos rizikos veiksniai yra šie:

  • Ultravioletinių spindulių radiacija nuo saulės bei kitų šaltinių
  • Cukrinis diabetas
  • Hipertenzija (padidėjęs kraujospūdis)
  • Nutukimas
  • Rūkymas (daugiau apie rūkymo žalą skaitykite čia)
  • Ilgalaikis kortikosteroidų vartojimas
  • Statinų (vaistų, skirtų cholesterolio kiekio kraujyje mažinimui) vartojimas
  • Buvusi akies trauma arba uždegimas
  • Buvusi akies operacija
  • Pakaitinė hormonų terapija
  • Didelis alkoholio vartojimas
  • Didelė trumparegystė
  • Genetika

Viena iš populiariausių šių dienų teorijų teigia, jog katarakta atsiranda dėl oksidacinių pokyčių akių lęšiuose. Šią teorija pagrindžia mitybos tyrimai, rodantys jog vaisiai ir daržovės, turintys didelį kiekį antioksidantų, gali padėti išvengti tam tikrų kataraktos formų,

Kaip išvengti kataraktos?

Nepaisant to, jog egzistuoja dideli nuomonių skirtumai dėl to ar galima apsisaugoti nuo kataraktos ar ne, atlikti tyrimai rodo, kad tam tikros maistinės medžiagos bei maisto papildai, gali sumažinti kataraktos riziką.

Vienas didelis, 10 metų trukmės tyrimas įrodė, jog didesnis vitamino E, karotinoidų bei liuteino ir zeaksantino (esančių natūraliame maiste bei maisto papilduose) suvartojimas yra siejamas su stipriai sumažėjusia kataraktos rizika.

Daug vitamino E rasite: saulėgrąžų sėklose, migdoluose bei špinatuose. Špinatuose taipogi yra nemažai liuteino bei zeaksantino. Kitos žalios, lapinės daržovės irgi turi nemažai šių medžiagų.

Kiti tyrimai parodė, jog vitaminas C, bei maistas, kuriame yra nemažai omega-3 riebalų rūgščių, taipogi sumažina kataraktos riziką.

Užeikite į mūsų skyrių „mityba ir akys“, kuriame rasite daugiau informacijos apie vitaminus akims ir apie tai, kaip sveika mityba gali padėti apsisaugoti nuo kataraktos.

Dar vienas būdas, kaip galima apsisaugoti nuo kataraktos – akiniai nuo asulės, 100% apsaugantys nuo ultravioletinių saulės spindulių, kuomet esate lauke.

Kataraktos gydymas

Kuomet pasirodo pirmieji kataraktos požymiai, savo regėjimą trumpam galite pagerinti su naujais akiniais ar lęšiais, tinkamu apšvietimu.

Apie kataraktos operaciją galvokite tuomet, kai ji stipriai pablogino jūsų regėjimą ir smarkiai trukdo jūsų kasdieniam gyvenimui.

Daugelis žmonių prastą regėjimą laiko neišvengiamu dalyku, atsirandančiu senstant, tačiau kataraktos operacija yra paprasta ir palyginus, neskausminga operacija, sugrąžinanti regėjimą.

Kataraktos operacija yra labai sėkmingas būdas atstatyti regėjimą. Tai yra pati populiariausia operacija, atliekama JAV. Kiekvienais metais, ši operacija atliekama daugiau nei 3 milijonams amerikiečių.

9 iš 10 žmonių, kuriems buvo atlikta kataraktos operacija, atgavo labai gerą regėjimą, maždaug tarp 20/20 ir 20/40.

Operacijos metu, chirurgas pašalins apsidrumstusį lęšiuką ir pakeis jį nauju, plastiniu intraokuliarinio lęšiuko implantu.

Daugiau apie kataraktos operaciją skaitykite mūsų straipsnyje – kataraktos operacija.

Visas akių ligų sąrašas.

Katarakta
5 (100%) 2 votes

Taip pat skaitykite