Keratokonusas

Keratokonusas yra progresuojanti akių liga, kurios metu apvali ragena suminkštėja ir išsipūčia į kūgio formą. Mes regime per rageną, kuri yra tarsi švarus priekinis stiklas. Įprastai, ragena yra kamuolio formos, apvali. Deja, kartais ragenos konstrukcija nepajėgi išlaikyti šios apvalios formos ir tuomet ragena išsipūčia į kūgio formą.

Keratokonuso priežastys

Kolagenai – mažyčiai siūlo pavidalo baltymai, kurie padeda ragenai laikytis savo vietoje ir apsaugo ją nuo išsipūtimo. Kai šie baltymai nusilpsta, jie nebegali išlaikyti ragenos formos ir ji palaipsniui pradeda panašėti į kūgį.

Keratokonusas atsiranda dėl sumažėjusio apsauginių antioksidantų kiekio ragenoje. Ragenos ląstelės gamina kenksmingus šalutinius produktus, panašiai kaip ir automobilis išmetantis kenksmingas dujas. Įprastai, antioksidantai pašalina šiuos produktus ir apsaugo kolageno skaidulas. Tačiau jeigu antioksidantų kiekis yra sumažėjęs, kolagenai susilpnėja ir ragena pradeda keisti savo formą.

Keratokonusas dažnai yra paveldimas, tad jeigu jums yra ši liga ir turite mažų vaikų, vertėtų reguliariai tikrinti jų akis. Ši liga greičiau progresuoja tiems žmonėms, kurie turi specifinių sveikatos problemų, pvz.: tam tikrų alergijų. Keratokonusas taipogi siejamas su:

  • per dideliu ultravioletinių spindulių kiekiu (gaunamų iš saulės)
  • nuolatiniu akių trynimu
  • nuolatiniu akių dirginimu
  • dėl prastai ir netinkamai parinktų kontaktinių lęšių nešiojimo

Keratokonusas dažniausiai pradeda reikštis paauglystėje. Yra atvejų, kuomet prasideda vaikystėje arba maždaug būnant 30-ies. Gali pasireikšti ir vyresniems nei 40-ies metų amžiaus žmonėms, bet tokie atvejai yra mažiau pasitaikantys.

Pokyčiai ragenos formoje gali įvykti labai greitai arba gali pasireikšti per kelerius metus. Šie pokyčiai gali sukelti neryškų matymą bei atspindžių ir aureolių matymą nakties metu.

Šie pokyčiai gali bet kada išnykti arba gali tęstis dešimtmečius. Nėra jokio būdo nuspėti, kaip jie progresuos. Daugeliui žmonių, sergančių keratokonusu, galiausiai šie pokyčiai atsiranda abejose akyse. Dažniausiai keratokonusas atsiranda ir vystosi vienoje akyje, o vėliau pereina į kitą akį.

Ar keratokonusas gali pažeisti regėjimą?

Pokyčiai ragenoje gali taip pakeisti akį, jog ji nebegalės fokusuoti vaizdo be akinių ar kontaktinių lęšių. Pasitaiko sunkių keratokonuso atvejų, kuomet regėjimui atstatyti reikalinga ragenos transplantacija.

Žmonėms, sergantiems keratokonusu lazerinė akių korekcijos operacija LASIK yra pavojinga, nes gali dar labiau susilpninti rageną ir pabloginti regėjimą. Net jei jums ir nedidelis keratokonusas – jums negalima darytis LASIK operacijos.

Kaip diagnozuojamas keratokonusas?

Keratokonusas regėjimą pakeičia dviem būdais:

  • Kai ragena pakeičia savo formą iš apvalios į kūgio, tuomet lygus paviršius tampa banguotas. Tai vadinama netaisyklingu astigmatizmu.
  • Kai ragenos priekinė dalis plečiasi, pradeda progresuoti trumparegystė.

Akių gydytojas nustatys simptomus patikrindamas jūsų akis. Tam, kad daktaras galėtų nustatyti ar jums yra keratokonusas, reikės pamatuoti jūsų ragenos formą. Yra keli būdai tam atlikti.

Dažniausiai naudojamas būdas vadinamas ragenos topografija. Jos metu yra nufotografuojama ragena ir analizuojama per keletą sekundžių. 10-ies metų ir vyresnio amžiaus vaikams, kurių tėvai serga keratokonusu, ragenos topografiją turėtų būti atliekama kiekvienais metais.

Keratokonuso simptomai

Keratokonuso simptomai

  • Pasikeitęs regėjimas
  • Dvejinimasis akyje, kuomet žiūrima tik su viena akimi
  • Arti ir toli esantys objektai atrodo iškreipti
  • Aplink ryškias šviesas matomos aureolės
  • Nepatogumas vairuojant dėl išsiliejusio vaizdo

Keratokonuso gydymas

Gydymas dažniausiai prasideda išrašant naujus akinius. Jeigu akiniai tinkamai nepagerina regėjimo, tuomet gali būti skirti standūs, dujoms pralaidūs kontaktiniai lęšiai. Lengvais atvejais, regėjimui pagerinti pilnai užtenka naujų akinių. Ilgainiui, greičiausiai reikės pradėti naudoti kontaktinius lęšius arba ieškoti kitų būdų kaip sustiprinti rageną bei pagerinti regėjimą.

Norint sustabdyti keratokonuso progresavimą, dažnai padeda efektyvi ragenos sustiprinimo operacija. Jos metu, pašalinama išorinė ragenos dalis, vadinama epiteliu. Tuomet, ultravioletinių spindulių pagalba į ragenos vidų įleidžiamas riboflavino tirpalas.

Yra ir kitas šios operacijos tipas, kuomet ragenos išorinė dalis nejudinama. Šis metodas reikalauja daugiau laiko riboflavinui įsigerti į rageną, tačiau, kaip teigia šio operacijos tipo šalininkai, – jis yra žymiai saugesnis infekcijos atžvilgiu, sukeliantis mažiau diskomforto ir po jo regėjimas atsistato greičiau.

Tačiau jeigu keratokonusas yra itin pažengęs ir nepadeda nei akiniai, nei kontaktiniai lęšiai, nei ragenos stiprinimo operacija, atliekama ragenos transplantacija. Šios operacijos metu, pašalinama centrinė ragenos dalis ir pakeičiama donoro ragena, kuri vėliau užsiūnama.

Keratokonusas
5 (100%) 1 vote

Taip pat skaitykite