Sjogreno sindromas

Sjogreno sindromas – kas tai?

Sjogreno sindromas – tai imuninės sistemos sutrikimas, identifikuojamas pagal du dažniausius simptomus – burnos džiūvimą ir akių sausumą.

Šią liga dažnai lydi kiti imuninės sistemos sutrikimai, tokie kaip: reumatoidinis artritas ir vilkligė. Sjogreno sindromas pirmiausiai pažeidžia gleivinę ir skysčius išskiriančias liaukas akyse bei burnoje. To pasekoje sumažėja ašarų bei seilių kiekis – pasireiškia sausumas burnoje bei akyse.

Sjogreno sindromas

Nors sjogreno sindromas gali pasireikšti bet kokio amžiaus žmogui, didžioji dalis pacientų, kuriems diagnozuojama ši liga, būna 40-ies ir vyresnio amžiaus. Sjogreno sindromas žymiai dažniau pasitaiko tarp moterų.

Sjogreno sindromo simptomai

Du pagrindiniai sjogreno sindromo simptomai yra:

  • Sausos akys. Akis gali perštėti, niežtėti arba gali atsirasti svetimkūnio jausmas.
  • Išdžiūvusi burna. Gali tapti sunku ryti ar kalbėti. Jausmas, lyg burnoje būtų pilna vatos.

Kai kuriems žmonėms, sergantiems sjogreno sindromu, taipogi gali pasireikšti vienas ar keli iš šių simptomų:

  • Sąnarių skausmas, tinimas ir standumas
  • Patinusios seilių liaukos – ypač tos, kurios yra už žandikaulio ir priešais ausis
  • Odos bėrimas arba sausa oda
  • Makšties sausumas
  • Nuolatinis sausas kosulys
  • Ilgalaikis nuovargis

Sjogreno sindromo priežastys

Sjogreno sindromas yra autoimuninė liga. Tai reiškia, kad žmogaus imuninė sistema per klaidą pati “užpuola” kūno ląsteles ir audinius.

Mokslininkai nėra tikri, dėl kokios priežasties kai kuriems žmonėms atsiranda sjogreno sindromas. Tam tikrų genų turėjimas padidina šio sindromo riziką, tačiau panašu, kad ligai atsirasti taipogi būtinas dar vienas aspektas – infekcija, sukelta viruso ar bakterijos.

Sjogreno sindromo metu, imuninė sistema pirmiausiai nusitaiko į liaukas, gaminančias ašaras ir seiles. Tačiau taipogi gali būti pažeistos ir kitos kūno dalys:

  • Sąnariai
  • Skydliaukė
  • Inkstai
  • Kepenys
  • Plaučiai
  • Oda
  • Nervai

Rizikos faktoriai

Sjogreno sindromas įprastai pasireiškia žmonėms, turintiems vieną ar daugiau rizikos faktorių:

  • Amžius. Sjogreno sindromas dažniausiai nustatomas 40-ies ir vyresnio amžiaus žmonėms.
  • Lytis. Sjogreno sindromas žymiai dažniau pasireiškia moterims, nei vyrams.
  • Reumatinės ligos. Dažnai žmonės, sergantys sjogreno sindromu, taipogi serga reumatine liga – reumatoidiniu artritu ar vilklige.

Komplikacijos

Dažniausiai pasitaikančios sjogreno sindromo komplikacijos yra susijusios su akimis bei burna.

  • Dantų skylės. Seilės padeda apsaugoti dantis nuo bakterijų, sukeliančių kariesą. Sergantys sjogreno sindromu yra labiau linkę turėti dantų problemų, dėl seilių trūkumo.
  • Mielių infekcijos. Žmonėms, sergantiems sjogreno sindromu, yra žymiai didesnė rizika susirgti burnos pienlige arba “pasigauti” mielių infekcija burnoje.
  • Regėjimo problemos. Sausos akys gali sukelti jautrumą šviesai, ragenos pažeidimus bei dėl to gali suprastėti regėjimas.

Rečiau pasitaikančios komplikacijos gali paliesti:

  • Plaučiaus, inkstus ar kepenis. Uždegimas gali sukeltį pneumoniją (plaučių uždegimą), bronchitą bei kitas plaučių ligas. Taipogi gali atsirasti problemų su inkstų funkcija, o kepenyse atsirasti hepatitas ar cirozė.
  • Limfmazgiai. Labai mažam procentui žmonių, sergančių sjogreno sindromu, gali išsivystyti limfmazgių vėžys (limfoma).
  • Nervai. Taipogi gali pasireikšti galūnių (rankų, kojų) tirpimas, dilgčiojimas ir deginimas (periferinė neuropatija).

Sjogreno sindromo tyrimas ir diagnozė

Nustayti sjogreno sindromą gali būti sunku dėl to, kad simptomai skiriasi kiekvieno paciento atveju ir gali būti panašūs į tuos simptomus, kuriuos sukelia kitos ligos. Taipogi, kaip šalutinį poveikį, kai kuriuos sjogreno sindromo simptomus gali imituoti daugybė vaistų. Tyrimų pagalba, atmetamos kitos galimos ligos ir padedama tiksliai nustatyti sjogreno sindromą.

Kraujo tyrimai

Gydytojas gali paskirti atlikti kraujo tyrimus, kad būtų patikrinti:

  • Skirtingų tipų kraujo ląstelių lygiai
  • Sjogreno sindromui būdingų antikūnų buvimas
  • Įrodymai apie uždegimines ligas
  • Kepenų ir inkstų sutrikimų simptomai

Akių tyrimai

Plyšine lempa
Plyšinė lempa

Akių sausumo lygiui nustatyti, gydytojas gali jums atlikti Širmerio testą – už apatinių vokų užkišamos dvi sterilios sugeriamojo popieriaus juostelės. Po kiek laiko, pagal tai kaip smarkiai popierėliai yra sudrėkę arba nesudrėkę, yra nustatomas ašaringumo lygis.

Oftalmologas (akių gydytojas), taipogi gali patikrinti jūsų akių paviršių, panaudodamas plyšinę lempą. Taipogi gydytojas gali įlašinti akių lašų į akis, kad išsiplėtus vyzdžiams būtų galima geriau pamatyti ar yra pažeista ragena.

Rentgenas

Sialograma. Į seilių liaukas, esančias priešais ausis, įšvirkščiamas specialus spalvotas skystis. Vėliau, rentgeno pagalba daroma nuotrauka parodo, koks kiekis seilių pasiekė jūsų burną.

Seilių scintigrafija. Šio branduolinės medicinos testo metu, į veną yra suleidžiamas radioaktyvus izotopas, kuris sekamas daugiau nei valandą, kad būtų išsiaiškinta – kaip greitai jis pasieks visas seilių liaukas.

Biopsija

Gydytojas, norėdamas aptikti uždegiminių ląstelių grupes, kurios gali signalizuoti apie sjogreno sindromą, gali atlikti lūpų biopsiją. Šio tyrimo metu, iš seilių liaukų, esančių lūpose, yra paimamas gabalėlis audinio ir tiriamas mikroskopu.

Sjogreno sindromo gydymas

Gydymas priklauso nuo to, kokia kūno vieta yra pažeista. Daugybė žmonių su išsausėjusia burna bei akimis dėl sjogreno sindromo, kovoja naudodami nereceptinius akių lašus bei gerdami dažniau ir daugiau vandens. Tačiau kai kuriems žmonėms, gali būti reikalingas gydymas vaistais ar net chirurginės procedūros.

Vaistai

Priklausomai nuo simptomų, gydytojas gali pasiūlyti vaistus kurie:

  • Sumažina akių uždegimą. Jei jums pasireiškia vidutinio ar didelio stiprumo akių sausumas, gydytojas gali rekomenduoti receptinius akių lašus, tokius kaip Ciklosporinas ar Lifitegrastas.
  • Padidina seilių gamybą. Salagenas ir cevimelinas gali padidinti seilių, o kai kuriais atvejais ir ašarų gamybą. Galimi šalutiniai poveikiai: didelis prakaitavimas, pilvo skausmas ir padidėjęs šlapinimasis.
  • Atskleidžia specifines komplikacijas. Jei atsiranda artrito simptomai, gali padėti nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistai ar kiti vaistai nuo artrito. Mielių infekcijos, atsiradusios burnoje, turėtų būti gydomos priešgrybelinių vaistų pagalba.
  • Padeda mažinti simptomus. Hidroksichlorokvinas (plakvenilis) – vaistas, skirtas gydyti maliarijai, yra dažnai naudojamas sjogreno sindromo gydymui. Taipogi gali būti skirti vaistai, slopinantys imuninę sistemą, tokie kaip metotreksatas.

Operacija

Sumažinti akių sausumą gali padėti nedidelė procedūra, kurios metu yra “užplombuojami” ašarų latakai (kanalai), per kuriuos iš akių išteka ašaros. Į šiuos ašarų latakus yra įdedami kolageniniai ar silikoniniai kamštukai, kurie išsaugo ašaras.

Gyvenimo būdas ir gydymasis namuose

Daugybę sjogreno sindromo simptomų galima gydyti ir patiems

Sausų akių palengvinimui:

  • Naudokite dirbtines ašaras ir akių tepalus. Dirbtinės ašaros (akių lašų pavidale) bei akių tepalai (akių lašų arba gelio pavidale) —  padeda sumažinti išsausėjusių akių sukeltą diskomfortą. Dėl kietesnės konsistencijos, akių tepalus naudokite tik nakčiai. Šie tepalai gali rinktis ant blakstenių ir trukdyti matymą. Akių lašus galite naudoti tiek dienos tiek nakties metu. Jūsų gydytojas gali rekomenduoti jums dirbtines ašaras, kurių sudėtyje nėra konservantų, galinčių sudirginti sausų akių sindromu sergančių žmonių akis.
  • Padidinkite drėgmę. Padidindami vidaus patalpų drėgmę bei sumažindami sąlytį su pučiamu oru (kodicionieriai) į akis ir burną, galite apsaugoti savo akis nuo dar didesnio išsausėjimo. Venkite sėdėti šalia kondicionieriaus, o išėję į lauką užsidėkite akinius, kurie sutrukdytų vėjui pūsti į jūsų akis ir jas sausinti.

Išsausėjusios burnos palengvinimui:

inpost
  • Nerūkykite. Rūkymas gali sudirginti ir dar labiau išsausinti burną.
  • Gerkite daug skysčių. Per visą dieną, gerkite daug skysčių, o ypač vandens. Venkite kavos ir alkoholio, nes jie gali pabloginti sausos burnos simptomus. Taipogi venkite rūgščių gėrimų – vaisvandenių, kolos, nes rūgštis gali pažeisti dantų emalį.
  • Stimuliuokite seilių gamybą. Becukrė kramtomoji guma ar kieti čiulpiamieji saldainiai gali padidinti seilių gamybą. Kadangi sjogreno sindromas padidina dantų karieso riziką, šių saldainių vartokite nedaug. Ypač venkite juos vartoti tarp pagrindinių valgymų.
  • Išbandykite dirbtines seiles. Seiles pakeičiantys produktai dažnai suveikia geriau nei paprastas vanduo, nes juose yra specialaus tepalo, palaikančio drėgmę burnoje ilgesnį laiką. Šios dirbtinės seilės būna purškalo arba losjono pavidale.
  • Naudokite nosies fiziologinį purškalą. Šis purškalas padeda drėkinti ir valyti nosies ertmes, kad būtų lengviau kvėpuoti pro nosį. Sausa, užsikimšusi nosis gali padidinti kvėpavimą per burną ir taip dar labiau ja išsausinti.

Burnos sveikata

Kaip jau minėjome, išsausėjusi burna padidina dantų karieso riziką. Kad apsisaugotumėte nuo šių problemų:

  • Valykite dantis šepetėliu ir tarpdančių siūlu po kiekvieno valgio
  • Reguliariai (rečiausiai kas 6 mėnesius) lankykitės pas dantų gydytoją
  • Kasdieną naudokite antimikrobinį burnos skalavimo skystį

Kitos išsausėjusios kūno vietos

Jei sausumas pasireiškia ir odoje, venkite karšto vandens maudymosi metu. Nusiprausus, kol oda dar drėgna, – ant rankšluosčio užtepkite drėkinamojo kremo ir švelniais judesiais – netrindami, o švelniai tapšnodami paskirstykite kremą ant išsausėjusių kūno vietų. Makšties drėkinamieji kremai bei lubrikantai padeda moterims, kurioms pasireiškia makšties sausumas.

Pasiruošimas vizitui pas gydytoją

Atsižvelgiant į simptomus, galite užsirašyti pas šeimos daktarą, dantistą arba oftalmologą. Tačiau galiausiai jūs būsite nukreiptas pas daktarą, kuris specializuojasi artrito ir kitų uždegiminių ligų gydyme – reumatologą.

Kaip galite pasiruošti prieš vizitą?

Sudarykite sąrašą, kuriame būtų:

  • Išsamus jūsų simptomų aprašymas ir apytikslės jų atsiradimo datos
  • Informacija apie jūsų dabartines ir buvusias sveikatos problemas
  • Informacija apie jūsų tėvų ar brolių ir seserų medicinos istoriją
  • Visi vaistiniai preparatai ir maisto papildai, kurios vartojate bei jų dozės
  • Klausimai gydytojui

Sjogreno sindromui įprasti klausimai:

  • Kas galimai sukelia mano simptomus?
  • Ar yra kitų galimų priežasčių?
  • Kokius tyrimus man reikės atlikti?
  • Kokį gydymo metodą jūs rekomenduojate?
  • Kaip greitai galiu tikėtis, kad mano simptomai pagerės gydant?
  • Ar dėl šios ligos man yra ilgalaikių komplikacijų rizika?
  • Sergu kitomis ligomis. Kaip man reikėtų jas gydyti kartu?

Ko tikėtis iš gydytojo?

Gydytojas tikriausiai užduos keletą klausimų, tokių kaip:

  • Ar jūsų simptomai pablogėja išėjus į lauką?
  • Ar sergate lėtinėmis ligomis, tokiomis kaip – padidėjęs kraujospūdis ar artritas?
  • Ar neseniai pradėjote vartoti naujus vaistus?
  • Ar artimi giminaičiai serga reumatoidiniu artritu, vilklige ar panašia liga?
Sjogreno sindromas
5 (100%) 1 vote

Taip pat skaitykite