Ultravioletiniai spinduliai ir jų žala akims

Ultravioletiniai spinduliai – nepaslaptis, jog padidina odos vėžio riziką. Tačiau ne visi žino, jog ultravioletiniai spinduliai, atkeliaujantys iš saulės gali pažeisti ir mūsų akis. Didelis ultravioletinių spindulių kiekis akims yra siejamas su tokiomis ligomis kaip: katarakta, geltonoji dėmė bei fotokeratitas.

Ultravioletiniai spinduliai – žala mūsų akims

išlenktos formos akiniai nuo saulės
Išlenktos formos akiniai nuo saulės

Norint apsaugoti savo akis nuo kenksmingos saulės radiacijos, reikėtų rinktis akinius nuo saulės, kurie turėtų 100% UV spindulių blokavimą. Idealiausiai apsaugo arti prie akių prigludę ir išlenktos formos akiniai nuo saulės, kadangi jie užkerta beveik visus tiesiai į akis krentančius saulės spindulius – iš viršaus bei iš šonų.

Daugelis žmonių ultravioletinių spindulių radiaciją vadina tiesiog ultravioletine šviesa, tačiau šis terminas nėra teisingas, kadangi patys ultravioletiniai spinduliai plika akimi nėra matomi.

Yra trys nematomų, didelės energijos UV spindulių kategorijos:

Elektromagnetinis spektras
Ultravioletiniai spinduliai yra didelės energijos ir nepatenka į matomos šviesos kategoriją kaip ir parodyta šiame paveikslėlyje. Elektromagnetiniame spektre radijo bangos turi mažiausiai energijos, o gama spinduliai – daugiausiai energijos.

UVC spinduliai. Tai didžiausią energiją turintys ultravioletiniai spinduliai, kurie potencialiai galėtų būti patys žalingiausi mūsų akims bei odai. Laimei, atmosferos ozono sluoksnis užblokuoja beveik visus UVC spindulius. Kita vertus, vis nykstant ozono sluoksniui, UVC spinduliai galiausiai gali pasiekti žemės paviršių.

UVB spinduliai. Šių spindulių bangos ilgis ilgesnis nei UVC spindulių. Taipogi šie spinduliai turi mažiau energijos, nei UVC spinduliai. Dalis šių spindulių yra sulaikoma ozono sluoksnio, tačiau dalis pasiekia žemės paviršių. Mažomis dozėmis, UVB spinduliai skatina melanino gamybą, taip sukeldami odos įdegį. Tačiau didelės šių spindulių dozės gali sukelti rimtus odos nudegimus, kurie padidina odos vėžio riziką. UVB spinduliai taipogi gali sukelti odos spalvos pakitimus, skatina raukšlių atsiradimą.

UVA spinduliai. Iš visų spindulių, šių spinduliuojama energija yra pati silpniausia. Tačiau UVA spinduliai gali prasiskverbti pro rageną ir pasiekti akies lęšiuką bei tinklainę. Per didelis šių spindulių kiekis yra siejamas su tam tikrais kataraktos atvejais. Kai kurie tyrimai rodo, jog UVA spinduliai gali taipogi padidinti geltonosios dėmės degeneracijos riziką.

Daugybė akių ligų yra siejamos su per dideliu ultravioletinių spindulių kiekiu. Pavyzdžiui, dideli UVB spindulių kiekiai gali sukelti fotokeratitą – skausmingą ragenos uždegimą. Dėl šio uždegimo, žmogus laikinai (24-48 valandoms) apanka.

Fotokeratitas pasireiškia snieguotose vietovėse ir jo rizika yra didesnė būnant dideliuose aukščiuose (būtent todėl jis dažnai atsiranda alpinistams). Tačiau iš esmės fotokeratitas gali atsirasti bet kam, jeigu ilgą laiką snieguotose vietovėse nebus nešiojami ultravioletinius spindulius blokuojantys akiniai.

Didelės energijos regimosios šviesos rizika

Kaip ir sufleruoja pats pavadinimas, ši šviesa dar vadinama mėlynaisiais spinduliais yra matoma plika akimi. Nors šios didelės energijos regimosios šviesos bangų ilgis ilgesnis, o jos energija silpnesnė, nei UV spindulių, šie mėlynieji spinduliai įsiskverbia giliai į akį ir gali sukelti pažeidimus tinklainėje.

Pasak tyrimo, kurio išvados 2008 metų spalį buvo paskelbtos žurnale “Archives of Ophthalmology”, mėlynųjų spindulių radiacija — ypač kartu su mažu kraujo plazmos kiekiu bei žemu vitamino C bei kitų antioksidantų kiekiu organizme, gali prisidėti prie geltonosios dėmės vystymosi.

Buvimo atvirame lauke rizika

Visiems, kurie daug laiko praleidžia lauke yra padidėjusi akių ligų rizika dėl ultravioletinių spindulių radiacijos. Pavojai, sukeliami didelių UV spindulių bei mėlynųjų spindulių kiekių yra kintantys, priklausomai nuo keleto faktorių:

  • Geografinė vieta. Ultravioletinių spindulių kiekiai yra žymiai didesni tropinėse žemės vietose, arčiau prie pusiaujo. Kuo arčiau pusiaujo esate, tuo ultravioletiniai spinduliai yra pavojingesni.
  • Aukštis virš jūros lygio. Ultravioletinių spindulių kiekiai yra didesni dideliuose aukščiuose.
  • Paros metas. Ultravioletiniai spinduliai bei mėlynieji spinduliai yra aktyvesni, kuomet saulė yra aukštai danguje, maždaug nuo 10 iki 14 valandos.
  • Aplinka. Ultravioletinių bei mėlynųjų spindulių kiekiai yra didesni plačiose, atvirose vietovėse. Ypač ten, kur dideli plotai su atsispindinčiu paviršiumi – sniegu ar smėliu. Tai dykumos, snieguotos vietovės, kalnai. Beje, ultravioletiniai spinduliai tampa itin pavojingi, kuomet atsispindi nuo sniego. Tankiai apgyvendintose vietovėse, miestuose, kur dideli statiniai uždengia saulę, ultravioletinių spindulių kiekiai yra žymiai mažesni.
  • Vaistai. Tam tikrų vaistų, tokių kaip: tetraciklinas, sulfamidai, kontraceptinės tabletės, diuretikai ir raminamieji preparatai vartojimas, gali padidinti jūsų kūno jautrumą ultravioletiniams spinduliams bei mėlyniesiems spinduliams.

Kad ir kaip būtų keista, tačiau debesys nedaro praktiškai jokios įtakos ultravioletiniams spinduliams. UV spindulių rizika gali būti didelė ir apsiniaukusiomis dienomis. Taip yra todėl, jog ultravioletiniai spinduliai spinduliuoja nematomą spinduliuotę ir gali prasiskverbti per debesis, priešingai nei plika akimi matomi mėlynieji spinduliai.

Ultravioletinių spindulių matavimas

Ultravioletinių spindulių rizika yra matuojama UV indeksu. Šis indeksas yra tarsi orų prognozė – kiekvieną dieną prognozuoja koks bus ultravioletinių spindulių radiacijos kiekis skalėje nuo 1 iki 11.  UV indekso žemėlapį galite kiekvieną dieną stebėti šiuose puslapiuose: http://sunburnmap.com/ http://www.weatheronline.co.uk/cgi-app/weathercharts?CONT=euro&LANG=en

UV IndeksasRizikos lygisRekomendacijos
2 arba mažiau
Žemas1. Dėvėkite akinius nuo saulės.
2. Jei lengvai nudegėte, naudokite kremus nuo saulės
3 - 5Vidutinis
1. Dėvėkite akinius nuo saulės.
2. Pasitepkite kremu nuo saulės.
3. Dienos viduryje, kuomet saulė pati stipriausia, būkite šešėlyje.
6 - 7Aukštas1. Dėvėkite akinius ir kepuraitę nuo saulės.
2. Tepkitės kremu nuo saulės.
3. Venkite būti saulėje tarp 10 ir 16 valandos.
8 - 10Labai aukštas1. Dėvėkite akinius ir kepuraitę nuo saulės.
2. Tepkitės kremu nuo saulės.
3. Stipriai sumažinkite praleidžiamo laiko kiekį saulės atokaitoje tarp 10 ir 16 valandos.
11 ir daugiauEkstremalus1. Dėvėkite akinius ir kepuraitę nuo saulės.
2. Kremą nuo saulės tepkite kas dvi valandas.
3. Idealiu atveju visiškai nebūkite saulės atokaitoje tarp 10 ir 16 valandos.

Vaikams apsauga nuo ultravioletinių spindulių reikalinga netgi labiau nei suaugusiems

Apsauga nuo ultravioletiniu spinduliu
Maksimali apsauga nuo UV spindulių: kremas nuo saulės, kepurė ir akiniai.

Ultravioletinės saulės spinduliuotės žala akims yra kumuliacinė, o tai reiškia, jog rizika kiekvieną kart būnant saulėje vis didėja. Žinant tai, privalu ypač rūpintis vaikų akių apsauga nuo ultravioletinės saulės spinduliuotės. Juolabiau, jog vaikai dažniausiai lauke praleidžia žymiai daugiau laiko nei suaugę.

inpost

Kai kurie ekspertai teigia, jog dėl šios priežasties maždaug apie pusę ultravioletinės saulės spinduliuotės dozės žmogus gauna iki 18 metų.

Beto, vaikai yra jautresni tinklainės pažeidimams, sukeltiems ultravioletinių spindulių dėl to, jog vaiko lęšiukas, esantis akies viduje yra skaidresnis nei suaugusiojo, todėl pro jį ultravioletiniai spinduliai gilyn į akį gali prasiskverbti žymiai lengviau.

Todėl pasirūpinkite savo vaikų akių apsauga, išmokydami juos į lauką saulėtą dieną visada eiti su kokybiškais akiniais nuo saulės, blokuojančiais ultravioletinius spindulius. Taipogi saulėtomis dienomis paskatinkite juos lauke visada dėvėti kepuraitę nuo saulės.

Akiniai nuo saulės – geriausia apsauga nuo UV spindulių

Geriausiai nuo ultravioletinių ir mėlynųjų spindulių apsaugoja kokybiški akiniai nuo saulės. Rinkitės tokius akinius, kurie UV spindulius blokuoja 100% bei sugeria didžiąją dalį mėlynųjų spindulių. Geriausia tokius akinius pirkti specializuotoje parduotuvėje, kurioje profesionalus optikas patars ir padės išsirinkti tinkamus akinius nuo saulės.

Norėdami maksimaliai apsaugoti jautrią odą, esančią aplink akis, rinkitės akinius nuo saulės su dideliais lęšiais arba tokius, kurie priglunda arti akių ir kurių lęšiai apima didelę dalį aplink akis.

Akinių nuo saulės lęšių spalva ar tamsumas, nėra susijęs su tuo, koks yra tų akinių apsaugos nuo ultravioletinių saulės spindulių lygis. Pavyzdžiui, šviesios gintaro spalvos lęšiai gali suteikti identišką apsaugą nuo UV spindulių, kaip ir visiškai tamsūs akinių lęšiai. Dėl UV apsaugos lygio lęšiuose teiraukitės specialisto, specializuotose akinių parduotuvėse.

Tačiau mėlyniesiems spinduliams, akinių lęšių spalva daro įtaką. Didžiosios dalies akinių nuo saulės lęšių, kartu turinčių apsaugą ir nuo mėlynųjų spindulių spalva, bus bronzinė, sidabrinė arba kaštoninė.

Be akinių, saulėtą dieną būtinai dėvėkite kepuraitę nuo saulės su dideliu snapeliu – tai spindulių (tiek UV tiek mėlynųjų), patenkančių į jūsų akis kiekį sumažins iki 50%.

Mitai apie akinius nuo saulės ir ultravioletinius spindulius

Egzistuoja daugybė klaidingų mitų apie teisingą akių apsaugą nuo ultravioletinių spindulių. Atsiminkite, kad:

  • Ne visi akiniai nuo saulės turi 100% apsaugą nuo UV spindulių. Jei nesate tikri ar jūsų akiniai apsaugo nuo UV spindulių, kreipkitės į akių gydytoją ir parodykite jam savo akinius. Daugybė akių specialistų turi specialius instrumentus, kurie gali išmatuoti UV spindulių apsaugos lygį akiniuose.
  • Akinius nuo saulės reikia dėvėti net ir tada, kai esate šešėlyje. Nors šešėlis ir sumažina UV ir mėlynųjų spindulių kiekį, patenkantį į akis, dalis šių spindulių atsispindės nuo stiklinių pastatų bei kitų paviršių.
  • Akiniai nuo saulės ypač reikalingi žiemos metu, nes sniegas gali atspindėti apie 80 procentų UV spindulių, taip praktiškai padvigubindamas bendrą UV spindulių kiekį, patenkantį į akis. Jei atostogaujate kalnuose, būtinai dėvėkite specialius slidinėjimo akinius, apsaugančius nuo UV spindulių.
  • Net jei jūsų kontaktiniai lęšiai apsaugo nuo UV spindulių, jums vistiek reikia nešioti akinius nuo saulės. Kontaktiniai lęšiai uždengia tik dalį akies. Ultravioletiniai spinduliai gali pažeisti junginę ir kitas neuždengtas akies dalis. Akiniai nuo saulės apsaugo šias dalis bei jautrią odą, esančią aplink akis nuo UV spindulių.
  • Jei esate tamsios odos ir tamsių akių, vistiek turite nešioti akinius nuo saulės. Nors tamsiaodžiams žmonėms dėl UV spinduliuotės yra mažesnė odos vėžio rizika, tačiau spinduliuotės žala akims, yra tokia pati, kaip ir šviesią odą turinčių žmonių.

Kol esate tinkamai pasirūpinę savo akių ir odos apsauga – galite drąsiai būti lauke saulėtomis dienomis!

Ultravioletiniai spinduliai ir jų žala akims
5 (100%) 1 vote

Taip pat skaitykite